HeavyFinance. Du viename.

Sveiki. Mane ypač domina investicijos į žemės ūkį. Paskolos ūkininkams – alternatyvi turto klasė, leidžianti geriau diversifikuoti savo investicijas. Paskolos, skirtos finansuoti žemės ūkio technikos įsigijimus, apyvartinių lėšų suteikimą (pvz., trąšoms pirkti ir pan.), atrodo esančios kažkur per vidurį tarp paprastų vartojimo paskolų ir nekilnojamuoju turtu užtikrintų investicijų. Todėl nuolat seku naujoves dviejose šiose paskolose besispecializuojančiose platformose – HeavyFinance ir Lendsecured.

Neseniai HeavyFinance paskelbė apie naują mokėjimų partnerį. Pranešta, kad: „HeavyFinance“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Prancūzijos finansinių technologijų kompanija „Lemonway“. Nuo šiol investuotojai gali susikurti elektroninę „Lemonway“ piniginę ir į ją persivesti investicijoms dedikuotas lėšas. Šie pinigai bus saugomi viename didžiausių Europos bankų „BNP Paribas“. Technologinį sprendimą teikianti „Lemonway“ yra reguliuojama Prancūzijos finansų ir bankų priežiūros tarnybos ACPR. Bendrovė jau yra atidariusi daugiau nei 8 mln. elektroninių piniginių Europos vartotojams ir dirba su vienomis didžiausių sutelktinio finansavimo platformų. Nauji „HeavyFinance“ investuotojai galės pasirinkti, ar susikurti „Lemonway“ elektroninę piniginę ar investuoti naudojantis savo „Paysera“ paskyra.

Tokia naujiena tikrai yra teigiama, kadangi leis platformai pritraukti daugiau užsienio investuotojų, kuriems Prancūzijos bankas ir Lemonway piniginė yra žymiai geriau žinoma nei Paysera, būtinybė kurioje susikurti sąskaitą galėjo juos atbaidyti.

Kita vertus, technologiškai tai padaryti (leisti investuotojams pasirinkti vieną iš kelių piniginių) pasirodė ne taip paprasta. Investuotoja paskyra negali būti iš karto surišta su abiejomis piniginėmis. Paskyros sukūrimo metu tenka pasirinkti, kurią piniginę naudosite. Taip pat ir skolininkas (ūkininkas) negali paskolos grąžinti į abejas pinigines, o tik į vieną (kažkodėl HeavyFinance pati negali veikti kaip tarpininkas, išskirstantis lėšas).

Viso to pasekmė, kad šiuo metu po viena HeavyFinance iškaba veikia dvi atskiros „ekosistemos“ su skirtingomis paskolomis ir skirtingais investuotojais. Susikūręs Lemonway paskyrą investuotojas mato ir gali investuoti į visai kitokias paskolas, nei kad Payseros sąskaitą turintis investuotojas. Jomis „keistis“ negalima. Norint parduoti savo investiciją antrinėje rinkoje, ją siūlysite tik tą pačią piniginę turintiems investuotojams, o kitą piniginę turintys investuotojai jos nematys.

Jei atsijungsite nuo savo paskyros, ir į HeavyFinance puslapį pateksite kaip naujas investuotojas, siūlomų investicijų sąraše pamatysite, kad dalis investicijų yra pažymėtos „Paysera“ logotipu (tai bus paskolos, siūlomos Paysera piniginę turintiems investuotojams), kitos – pačios HeavyFinance logotipu (Lemonway piniginių savininkams).

HeavyFinance tenka užduotis atidžiai pasverti, kiek ir kokių paskolų bus siūloma šių dviejų sistemų dalyviams. Tam, kad paskolos būtų sėkmingai suinvestuotos, reikia jas siūlyti proporcingai esmam investuojų skaičiui (o gal jų finansiniam „svoriui“ – pagal piniginėje esančias lėšas?). Sprendžiu, kad kol kas Lemonway investuotojai sudaro mažumą – jiems, šio straipsnio rašymo metu, siūlomos tik dvi paskolos iš vienuolikos galimų. Tačiau suprantama, kad investuotojų daugėjant, paskolų skaičius po truputį išsilygins ir galbūt net ims lenkti „vietinius“ Payseros investuotojus.

Suprantama ir tai, kad laikui bėgant, abiejų platformos dalių statistika gali pradėti skirtis. Juk numatyti, kuri paskola gali būti negrąžinta, neįmanoma. Įdomu, ar bus skelbiama atskira šių sistemų statistika? Greičiausiai ne, nes atsiras nepatenkintųjų, kurie manys, kad viena investuotojų dalis yra proteguojama, neva jiems siūlomos „geresnės“ kokybės paskolos ar pan. Tikrai bus įdomu sekti, kaip viskas vyks.

P.S. o norintys investuoti į visas paskolas, tokią galimybę turi – jiems tereikia susikurti atskiras paskyras Payseroje ir Lemonway. Tam tiesiog reikia turėti du atskirus el. pašto adresus. Greičiausiai net galima pasinaudoti savo paties „referral’ nuoroda ir gauti papildomą premiją! 🙂 Aišku, tokį „ūkį“ bus sunkiau administruoti, bet kartu – lengviau palyginti siūlomų paskolų turinį, turėti didesnį pasirinkimą. Sėkmės!

Quanloop. Geriausia P2P platforma?

Ar įmanoma nustatyti, kokia P2P platforma yra pati geriausia? Kokie tie „gerumo“ kriterijai? Be abejo, platforma turi būti pelninga (mokėti – santykinai – didžiausias palūkanas), būti saugi (patikima), patogi naudotis.

Šiai dienai esu sau atsakęs į šį klausimą. Tai estiška Quanloop platforma. Net keista, kad tiek mažai žmonių iš viso žino šią platformą, ir dar mažiau – joje yra investavę savo lėšas. Jos beveik nematyti įvairiose užsienio P2P platformų reitingų lentelėse, blogerių apžvalgose. Jos paskolų portfelis yra juokingai mažas – šio įrašo rašymo metu siekia vos 6,3 mln Eur. Ir vis tik (o gal būtent dėl to) joje kelinti metai iš eilės uždirbu milžinišką virš 20 proc. siekiančią grąžą. Kaip jai taip pavyksta?

Ši platforma yra ypatinga tuo, kad veikia kaip tarpininkas tarp investuotojų ir alternatyvaus investicinio fondo Quanloop Usaldusfond. Šis uždaras fondas yra valdomas investicijų brokerio Bondkick As. Taigi, Quanloop platformoje jūs skolinate lėšas ne tiesiogiai skolininkams, bet patyrusiam investicijų brokeriui, kuris skirsto savo valdomo fondo lėšas, jas investuodamas į įvairius verslo projektus. Konkretūs lėšų gavėjai nėra atskleidžiami. Platformoje jūs galite tik matyti (vaizdinga grafika, pateikta kubelių pavidalu) kiek ir kokio rizikingumo projektui yra skirta lėšų.

Apie projektų rizikingumą pakalbėsime vėliau. Dėl tokio platformos veikimo modelio, tam tikro paslaptingumo gali kilti abejonių, tačiau jas vertinti siūlyčiau per tokią prizmę – absoliuti dauguma kitų platformų neatskleidžia skolininkų fizinių asmenų duomenų ir didžioji dauguma platformų atskleidžia skolininkų juridinių asmenų duomenis. Taigi, jei jūs Quanloop platformą vertinsite kaip vartojimo paskolų teikėją, jokio skirtumo nuo kitų platformų nebus. Jei vertinsite kaip verslo paskolų teikėją, reikės atsižvelgti į tai, kad galutinis paskolintų lėšų gavėjas lieka nežinomas (tačiau ar tai svarbu, jei bet kuriuo atveju jūs žinote, iš ko reikalauti atsakomybės – tai yra investicinio fondo Quanloop Usaldusfond ir jo valdytojo Bondkick AS).

Grįžkime prie to, kodėl vadinu šią platformą geriausia. Visų pirma, dėl to, kad joje investuojant, nereikia užšaldyti lėšų ilgam laikui. Įdomiausia, ir unikali, Quanloop ypatybė yra tai, kad lėšos fondui visada skolinamos tik vienai dienai! Dvyliktą valandą nakties vyksta perskaičiavimas, kuris, supaprastintai, reiškia tai, kad jei esate nustatęs nuolatinį reinvestavimą, jūsų lėšos bus perskolintos kitam vienos dienos periodui. Jei nesate – lėšos grįš į jūsų sąskaitą, iš kurios jas galėsite nedelsiant išgryninti. Yra ir tarpinis variantas, kai perskolinama tik investicinė suma, o palūkanos (kaupiamos kasdien, tačiau išmokamos kartą per mėnesį) bus pervestos į jūsų sąskaitą. Tam, kad būtų užtikrintas toks greitas pinigų grąžinimas, Quanloop kaupia specialų rezervą, prie kiekvienos paskolos pridėdami dalį savo lėšų, iš kurių ir būtų vykdomas toks išankstinis grąžinimas. Taip pat nurodoma, kad jei platformai pritrūktų likvidumo refinansuoti išimamas lėšas, jūs uždirbtumėte papildomas 2% „vėlavimo“ palūkanas.

Antra, investicinis fondas ilgą laiką sugeba uždirbti tikrai aukštą grąžą, investuodamas į įvairaus rizikingumo projektus. Prisijungę prie platformos, matysite, kad galite rinktis investavimą į trijų lygių investicinius krepšelius (jokiu būdu ne į konkrečias paskolas, pinigai bet kuriuo atveju bus diversifikuoti tarp to krepšelio projektų). Pirmo lygio (iki 8,9 proc. palūkanų) krepšelį sudaro projektai, užtikrinti įkeitimu, kai paskolos vertė neviršija 55 proc. įkeičiamo turto vertės (LTV). Antro lygio krepšelyje (iki 12,9 proc. palūkanos) sudaro projektai su 55-85 proc. LTV. Trečio lygio, rizikingiausiame, krepšelyje (iki 25 proc. palūkanos), bus paskolos, siekiančios 100 proc. LTV ar netgi iš viso neužtikrintos įkeitimu. Taip pat negalima rinktis vien tik rizikingesnio portfelio paskolų (jas galima rinktis tik jau kartu pasirinkus ir žemesnės rizikos krepšelį), todėl didžiausios rizikos krepšelio maksimali dalis jūsų portfelyje gali siekti 33 procentus, o didžiausios numatomos palūkanos – 15,7 procento. Paprasčiausia suprasti, kaip sudaromas investicinis portfelis, būtų prisijungtus prie Quanloop paskyros ir pabandžius slankiklių pagalba nusistatyti norimą rizikos (o kartu ir palūkanų) dydį.

Quanloop portfolio

Pažymiu, kad tai prognozuojamos palūkanos, o realiai gautos palūkanos (pasirinkus visų rizikų investicijas), vertinant kiek buvo išduota mažesnės rizikos paskolų, atmetus defaultus, sudarė lygiai 14 procentų.

Paklausite, kaip tokiu atveju uždirbau virš 20 procentų palūkanų? Todėl, kad Quanloop be šių palūkanų, moka ir papildomą premiją (cashback), susietą su infliacija. Quanloop kiekvieną mėnesį papildomai išmoka premiją, lygią Lietuvos vartotojų kainų indekso pokyčiui (skelbiamą Eurostat). 2021 metais infliacija per vienerius metus Lietuvoje sudarė apie 11 proc., taigi bendrai gavau net apie 25 procentų palūkanų (14+11). Aišku, infliacija anksčiau ar vėliau aprims, ir rezultatai nebebus tokie įspūdingi, tačiau žiūrint į praėjusius metus, ima gailestis, kad į šią platformą nenukreipiau absoliučiai visų savo investicijų 🙂

Kokius dar platformos privalumus galima pažymėti? Puikaus dizaino, intuityvus ir išsamus interneto puslapis, kuriame pateikiama daug investicijoms ir finansiniam raštingumui skirtų strapisnių, taip pat daug specialiosios informacijos, pvz. išsami kiekvienos dienos investicijų uždarbis pagal kiekvienos rizikos krepšelius, cashback ir kt.), bei tokia pat stilinga mobilioji programėlė:

Ar ne per gerai viskas atrodo, kad tai būtų tiesa? Nuolat užduodu sau šį klausimą. Kaip gali fondas stabiliai uždirbti tokias dideles palūkanas? Iš kur imamos papildomos lėšos infliacijai kompensuoti? Galbūt tai tik ypač sėkmingas laikotarpis, susijęs su sėkminga Estijos ekonomikos plėtra ir europinėmis skatinimo programomis? Tik laikas parodys. Tačiau svarbu pažymėti, kad ši platforma tikrai nėra „vienadienis“ projektas, skirtas susirinkti lėšas ir dingti, kaip tai padarė keletas kitų P2P firmų, beje, registruotų taip pat Estijoje. Quanloop veikia ne vienerius metus, per kuriuos sėkmingai išmoka lėšas. Ne tik pati platforma, bet ir investicijų fondas, bei brokeris Bondkick AS veikia skaidriai, yra registruoti Estijos įmonių registruose, prižiūrimi Estijos finansinių institucijų. Ar ji neverta bent nedidelės dalies jūsų P2P investicijų? Kur dar galite uždirbti tokią grąžą, neužšaldydami lėšų ilgiems mėnesiams ar net metams?

Šis apžvalginis straipsnelis jokiu būdu nėra skatinimas investuoti lėšas, pateikiamas tik pažintiniais tikslais. Turėtumėte patys išsamiai įvertinti visas rizikas ir priimti sprendimą. Jei prisiregistruosite Quanloop platformoje per šią nuorodą, gausite 5 Eur vertės bonusą, be to, paremsite mūsų puslapį – nuoširdžiai už tai dėkojame!

Pristatyta nauja Bondster platforma

Užsienio platformų puslapyje pristatyta nauja Bondster P2P platforma. Kodėl ji? Labiausiai ši platforma patiko dėl plačios geografijos ir didelio paskolų teikėjų pasirinkimo. Žinoma, pasirinkimas ne toks platus, kaip Mintos platformoje, tačiau šiuo atveju siekiama ne surinkti visus įmanomus paskolų teikėjus (nežiūrint į jų patikimumą), tačiau atrinkti patikimiausius, įdomiausius teikėjus, turinčius pakankamai ilgą veiklos laikotarpį, veikiančius stabiliai ir pelningai. Galbūt todėl Bondster iki šiol nėra turėjusi jokių defaultų ar kitaip sukėlusi abejoknių dėl savo patikimumo. Esame nukreipę dalį investicijų į šią platformą ir jau keletą metų džiaugiamės aukštomis palūkanomis!

Investavimo į P2P taktikos

crop unrecognizable financial worker calculating profit using notebook and calculator

Anksčiau esame aptarę investavimo į P2P strategiją, metas pereiti prie taktikų, kuriomis naudojasi investuotojai, norėdami pasiekti savo investicinius tikslus. Tikimės, kad pradedantys investuotojai ras patinkančią taktiką ir tai padės jiems investuoti turimas lėšas.

  1. Taktika, kai investuojama „automatu“ į visas iš eilės paskolas, kokios tik yra siūlomos konkrečioje platformoje. Tai, be abejo yra paprasčiausia, reikalaujanti mažiausiai pastangų taktika. Bet toli gražu ne blogiausia! Investuotojas tiesiog pasitiki platformos sugebėjimais atsirinkti pakankamai patikimus (pagal suteikiamą reitingą) paskolų gavėjus ir jį tenkina platformoje deklaruojama vidutinė investicijų grąža (kartu tai geras būdas patikrinti, ar tai, kas skelbiama, atitinka realybę). Tokią taktiką galima palyginti su investavimu į plataus spektro akcijų ETF – dažniausiai toks investavimas suteikia didesnę grąžą nei pavienių akcijų gaudymas. Neigiamas dalykas yra tas, kad retas kuris investuotojas turės pakankamai lėšų, kad nors maža dalele suinvestuotų į VISAS siūlomas paskolas, taigi jo rezultatas neišvengiamai šiek tiek skirsis nuo platformos vidurkio. Viskas priklauso nuo ko, kaip dažnai ir kokiu intervalu bus papildoma sąskaita, ar gerai veikia platformos automatinio investavimo algoritmai (pvz., ar neteikiamas prioritetas tik tam tikrai paskolų grupei – rizikingiausioms, didžiausia suma ir pan.).
  2. Taktika, panaši į pirmąją, tai yra investuojama „automatu“, bet tik į tam tikro reitingo paskolas. Viskas priklauso nuo investuotojo apetito rizikai, palūkanų dydžiui. Manytina, kad grąža, nepriklausomai nuo pasirinkto reitingo, bus panaši – pvz. A reitingo paskolos turės mažesnes palūkanas, bet bus mažiau patiriama nuostolių dėl negrąžinamų paskolų („defaultų“). C reitingo – atvirkščiai. Palūkanos bus didesnės, bet ir negrąžinimų daugiau. Statistika sako, kad investavus į didesnę riziką, bendra grąža bus šiek tiek didesnė (premija už riziką), bet reikės susitaikyti su mažesniu portfelio likvidumu, ilgesniu pinigų užšaldymu.
  3. Investuoti į viskas paskolas, bet nedelsiant atsikratyti vėluojančių paskolų, kol jų vertė labai nenukrito (pvz. vėluojančias bent vieną – kelias dienas investicijas parduoti už 0% premiją). Tai gana populiari taktika, užtikrinanti, kad visada išlaikomas „žalias“, likvidus portfelis, kuris visada bus pelningas (nes nėra nuostolingų paskolų). Minusas – didelę grąžą vargu ar pavyks pasiekti. Vėluojančių paskolų (ypač didesnio reitingo) yra labai daug, portfelyje dominuos A reitingo paskolos. Toks portfelis reikalauja ir nemažai priežiūros – reikia nuolat sekti paskolų mokėjimo grafikus, pardavinėti vėluojančias investicijas.
  4. Taktika, panaši į trečiąją, tačiau parduodant tik smarkiau vėluojančias paskolas, taip fiksuojant nuostolius priimtiname lygyje (portfelį vis tiek išlaikant pakankamai likvidų ir pelningą). Taip susimažiname darbo pardavinėjant investicijas, išlaikome pelningas investicijas, kurios vėlavo tik nedaug ir tik atsitiktinai, retkarčiais.
  5. Taktika, kai investuotojas investuoja į jo nustatytus kriterijus atitinkančias paskolas. Investicijas atsirinkti galima pagal paskolos gavėjo lytį, amžių, išsilavinimą, nekilnojamojo turto turėjimą, paskolos dydį, paskirtį ir pan., ką tik leidžia išfiltruoti platforma. Suprantama, kad 18 m. jaunuolis iš kaimo, su viduriniu išsilavinimu, turėjęs praeityje kelias laiku negrąžintas paskolas, tikrai bus rizikingesnis už 36 m. moterį su aukštuoju išsilavinimu, turinčią butą Vilniuje. Šios taktikos neigiama savybė yra tai, kad kažin ar pasiseks „apgauti“ reitingų sistemą, kurią taiko pati platforma. Paprastai, jei asmuo turi vieną “geresnį” kriterijų, reiškia kitas bus blogesnis (ne veltui jam buvo skirtas atitinkamas reitingas, apimantis visus kriterijus). Todėl, jei nustatysite visus “gerus” kriterijus – pvz. nustačius C reitingą, vidutinio amžiaus moteriai su didesniu nei vidutiniu atlyginimu, turinčią aukštąjį išsilavinimą bei nekilnojamojo turto, imančią paskolą iki 3000 Eur, tokių paskolų greičiausiai bus viena į metus ir nėra garantijų, kad jums į ją pavyks suinvestuoti bent 10 Eur.
  6. Taktika, kai investuojama tik į maksimaliai saugias paskolas – užtikrintas atpirkimu (“buyback”), ar kitomis garantijomis, pvz. Paskolų klubo Užtikrinimo fondu, Savy Investuotojų fondu ir pan. Paskolų portfelis bus maksimaliai saugus (nors, kaip suprantate, 100% saugumo negali suteikti nei viena platforma), bet ir gaunama grąža bus nedidelė.

Pereiname prie taktikų, kai paskolos įsigyjamos ir (arba tik) antrinėje rinkoje. Tai kur kas sudėtingiau, nei investuoti pirminėje rinkoje. Pradedantiems investuotojams, kol jie neįgavo patirties, siūlytina antrinės rinkos vengti. Palikite tai labiau patyrusiems investuotojams! Nors antrinė rinka suteikia papildomą pasirinkimą, visada reikia įvertinti, kodėl ir už kokią kainą parduodama konkreti investicija. Galbūt jos pardavėjas žino daugiau nei jūs apie galimą defaultą, galbūt pelningoji investicijos dalis (palūkanų „grietinėlė“) jau išmokėta ir liko tik pagrindinė paskolos dalis, galbūt prašoma premija viršija gaunamą grąžą ir t.t. Kita vertus, patyręs investuotojas antrinėje rinkoje gali rasti pernelyg nuvertintų paskolų, kurios jam gali atnešti didesnę grąžą, nei įprastas investavimas, taigi tokios taktikos visiškai nurašyti negalime. Tačiau, dažniausiai, gerų paskolų pasirinkimas bus mažesnis, nuolatos reikės sekti rinkoje pasirodančius pasiūlymus, laikyti grynųjų pinigų atsargas, kurios nedirba (patiriamas „cashdrag“), o tai įtakoja bendrą portfelio pelningumą.

  1. .Antrinėje rinkoje galima pirkti nevėluojančias arba vos vėluojančias paskolas, tačiau tik tokias, kurios jau turi tam tikrą mokėjimo istoriją (pvz. 3-6 laiku ar tik šiek tiek vėluojant atliktas įmokas), kas leidžia įsitikinti paskolos gavėjo mokumu ir pastangomis laiku grąžinti paskolą. Tai papildomas kriterijus, kurio nėra perkant paskolas pirminėje rinkoje. Minusas – jos, atitinkamai, ir bus brangesnės už priminės rinkos paskolas (parduodamos su didele premija). Taigi, reikia gerai pasiskaičiuoti, ar tokia taktika atneš bent kiek didesnę grąžą nei perkant paprastas paskolas.
  2. Antrinėje rinkoje taip pat galima pirkti vėluojančias paskolas su nuolaida, tikintis, kad anksčiau ar vėliau jos bus grąžintos (išieškotos), taip uždirbant tiek iš nuolaidos, tiek iš palūkanų. Tai darant, svarbu įvertinti, ką konkrečiai gaunate ir į ką galite pretenduoti. Skirtingose platformose sąlygos esmingai skiriasi. Pavyzdžiui, Paskolų Klube defaultinusios paskolos grąžinamos taip pat kaip ir nevėluojančios, investuotojas turi teisę gauti visas priklausančias mokėti palūkanas, įskaitant netgi vėlavimo ir procesines palūkanas. Todėl net ir smarkiai vėluojančios paskolos nebus parduodamos labai pigiai (dažniausiai su 0 – -20%, retais atvejais iki -40% nuolaida). Tuo tarpu Bondoroje po paskolos defaulto investuotojas turi teisę atgauti tik pagrindinę sumą (bet ne palūkanas, kuriomis neva dengiamos išieškojimo išlaidos), todėl jų pardavimo kaina yra žymiai mažesnė – jos parduodamos su -50 – -90 % nuolaida.
  3. Investavimo vilkai antrinėje rinkoje perka netgi visiškai beviltiškas (negrąžinamas jau keletą metų, mirusių skolininkų ir pan.) paskolas su -90% nuolaida. Kaip nekeista, bent jau Bondoroje tokia taktika bent iš dalies pasiteisina (anksčiau ar vėliau dalis paskolų vis tik būna išieškomos, o kadangi jos būna įsigytos su didele nuolaida, investicijos atsiperka išieškojus bent vieną paskolą iš dešimties). Pastaruoju metu tokiu nuolaidų beveik ir nebeliko (arba tokios paskolos išperkamos labai greitai). 
  4. Mišri taktika, kai investicijos įsigyjamos pirminėje rinkoje ir tuoj pat parduodamos antrinėje. Kažin ar iš viso tokią taktiką galima laikyti investavimu (nes uždirbama ne iš uždirbamų palūkanų, bet iš skirtumo tarp kainų. Greičiau jau tai vadintina prekyba („treidinimu“) ar spekuliavimu. Šiuo atveju investuotojas uždirba iš savo greitumo, gudrumo (reikia nuolat stebėti rinką, pirmam įsigyti paklausias paskolas, susikurti daug ir gerų automatinio investavimo profilių). Rimtesnės platformos stengiasi tokią prekybą riboti (pvz. draudžiant perparduoti įsigytą investiciją tam tikrą terminą). Ribojama todėl, kad tokia situacija atbaido naujus investuotojus, kurie mato tuščią, „išpirktą“ pirminę rinką ir nenori pirkti antrinėje, kurioje paskolos parduodamos jau su nemažu antkainiu). Bet yra ir tokių, kurias tokia situacija tenkina (pavyzdžiui, Paskolų klubas, kuris už prekybą antrinėje rinkoje taiko nemažus mokesčius ir iš to uždirba, taigi kuo daugiau paskolų perparduodama, tuo naudingiau).

Galbūt kažkokios taktikos nepaminėjome? Rašykite komentaruose!

HeavyFinance ir LendSecured platformų palyginimas

Šiame įraše bandome palyginti dvi gana išskirtines platformas, kurios siūlo investuoti į žemės ūkio sritį. Abi platformos siūlo labai panašiai atrodantį produktą – sutelktines paskolas ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms, tačiau turi ir nemažai skirtumų, kuriuos pateikiame žemiau esančioje lentelėje.

HeavyFinance

Šalis, steigimo ir veiklos lokacija

Lietuva. Įmonė yra prižiūrima Lietuvos Banko.

Paskolos teikiamos Lietuvoje, Latvijoje, Bulgarijoje ir Portugalijoje.

Latvija. Įmonė yra prižiūrima Latvijos Banko.

Paskolos teikiamos tik Latvijoje, tačiau įmonė ketina aktyviai plėstis į Europą.

Mokėjimo įstaiga

Norint investuoti per šią platformą, reikia atsidaryti sąskaitą Payseroje. Nors tai yra nemokama, daliai investuotojų gali nepatikti papildomi rūpesčiai ir atsakomybė, susijusi su naujos banko sąskaitos turėjimu, priežiūra.

Pliusas – pinigai, esantys Paysera sąskaitoje, „matomi“ platformoje iš karto, juos nedelsiant galima panaudoti investavimui.

Mokėjimai vykdomi per LemonWay. Lemonway yra mokėjimo paslaugų teikėjas, kuris užtikrina efektyvų ir saugų investuotojų lėšų saugojimą ir mokėjimo operacijų atlikimą. Lemonway yra reguliuojamas ACPR – Prancūzijos banko nuo 2012 metų.

Tačiau lėšos į investuotojo sąskaitą įskaitomos ne greičiau kaip kitą darbo dieną, taigi, nėra galimybės norimą investiciją įsigyti iš karto, jei nėra pinigų balanse.

Paskolos

Paskolos teikiamos daugiausia ūkininkams, kartais – įmonėms. Paskolų suma maždaug 10-100 tūkstančių eurų, trukmė – 12-36 mėn.

Minimali investavimo suma – 100 Eur.

Paskolos teikiamos daugiausia žemės ūkio bendrovėms, paskolos suma sudaro maždaug 10-50 tūkstančių eurų, trukmė – 4-24 mėn.

Minimali investicijos suma – 50  Eur (antrinėje rinkoje – neribojama).

Garantijos

Turto (žemės, sunkiosios technikos įkeitimas) įkeitimas. Taip pat teikiamos ir asmenine garantija (be turto įkeitimo) užtikrintos paskolos su 1-2 procentais didesnėmis palūkanomis.

Platforma pasižymi gana aukštu paskolos ir įkeičiamo turto vertės santykiu (LTV), kuris siekia 60-80 %.

 

Nekilnojamojo turto (žemės, statinių), kito turto (technikos, derliaus) įkeitimas.

Palankus LTV, kuris sudaro apie 20-50 %.

Antrinė rinka

Yra, tačiau pasirinkimas ne itin didelis, daugiausia parduodamos paskolos su vėluojančiais mokėjimais ir didoka premija (mokesčiu pardavėjui).

 

Didelis pasirinkimas, galima rinktis investuojamą sumą, nėra jokių papildomų mokesčių. Puikus įrankis paskolų portfelio diversifikavimui investavimo pradžioje.

Sąsaja

Gana komplikuota portfelio peržiūra, sunku susigaudyti investavimo apžvalgoje, rasti vėluojančias paskolas, neskelbiami pelningumo rodikliai (XIRR, ROI), nepateikiama grafinė portfelio apžvalga (pvz. vėlavimų pagal dienas procentas, investicijų paskirstymas pagal šalis ir kitus rodiklius).

 

Portfelio apžvalga šiek tiek paprastesnė ir aiškesnė, tačiau joje taip pat trūksta grafikos ir rodiklių.