Investavimo į P2P taktikos

crop unrecognizable financial worker calculating profit using notebook and calculator

Anksčiau esame aptarę investavimo į P2P strategiją, metas pereiti prie taktikų, kuriomis naudojasi investuotojai, norėdami pasiekti savo investicinius tikslus. Tikimės, kad pradedantys investuotojai ras patinkančią taktiką ir tai padės jiems investuoti turimas lėšas.

  1. Taktika, kai investuojama “automatu” į visas iš eilės paskolas, kokios tik yra siūlomos konkrečioje platformoje. Tai, be abejo yra paprasčiausia, reikalaujanti mažiausiai pastangų taktika. Bet toli gražu ne blogiausia! Investuotojas tiesiog pasitiki platformos sugebėjimais atsirinkti pakankamai patikimus (pagal suteikiamą reitingą) paskolų gavėjus ir jį tenkina platformoje deklaruojama vidutinė investicijų grąža (kartu tai geras būdas patikrinti, ar tai, kas skelbiama, atitinka realybę). Tokią taktiką galima palyginti su investavimu į plataus spektro akcijų ETF – dažniausiai toks investavimas suteikia didesnę grąžą nei pavienių akcijų gaudymas. Neigiamas dalykas yra tas, kad retas kuris investuotojas turės pakankamai lėšų, kad nors maža dalele suinvestuotų į VISAS siūlomas paskolas, taigi jo rezultatas neišvengiamai šiek tiek skirsis nuo platformos vidurkio. Viskas priklauso nuo ko, kaip dažnai ir kokiu intervalu bus papildoma sąskaita, ar gerai veikia platformos automatinio investavimo algoritmai (pvz., ar neteikiamas prioritetas tik tam tikrai paskolų grupei – rizikingiausioms, didžiausia suma ir pan.).
  2. Taktika, panaši į pirmąją, tai yra investuojama “automatu”, bet tik į tam tikro reitingo paskolas. Viskas priklauso nuo investuotojo apetito rizikai, palūkanų dydžiui. Manytina, kad grąža, nepriklausomai nuo pasirinkto reitingo, bus panaši – pvz. A reitingo paskolos turės mažesnes palūkanas, bet bus mažiau patiriama nuostolių dėl negrąžinamų paskolų (“defaultų”). C reitingo – atvirkščiai. Palūkanos bus didesnės, bet ir negrąžinimų daugiau. Statistika sako, kad investavus į didesnę riziką, bendra grąža bus šiek tiek didesnė (premija už riziką), bet reikės susitaikyti su mažesniu portfelio likvidumu, ilgesniu pinigų užšaldymu.
  3. Investuoti į viskas paskolas, bet nedelsiant atsikratyti vėluojančių paskolų, kol jų vertė labai nenukrito (pvz. vėluojančias bent vieną – kelias dienas investicijas parduoti už 0% premiją). Tai gana populiari taktika, užtikrinanti, kad visada išlaikomas “žalias”, likvidus portfelis, kuris visada bus pelningas (nes nėra nuostolingų paskolų). Minusas – didelę grąžą vargu ar pavyks pasiekti. Vėluojančių paskolų (ypač didesnio reitingo) yra labai daug, portfelyje dominuos A reitingo paskolos. Toks portfelis reikalauja ir nemažai priežiūros – reikia nuolat sekti paskolų mokėjimo grafikus, pardavinėti vėluojančias investicijas.
  4. Taktika, panaši į trečiąją, tačiau parduodant tik smarkiau vėluojančias paskolas, taip fiksuojant nuostolius priimtiname lygyje (portfelį vis tiek išlaikant pakankamai likvidų ir pelningą). Taip susimažiname darbo pardavinėjant investicijas, išlaikome pelningas investicijas, kurios vėlavo tik nedaug ir tik atsitiktinai, retkarčiais.
  5. Taktika, kai investuotojas investuoja į jo nustatytus kriterijus atitinkančias paskolas. Investicijas atsirinkti galima pagal paskolos gavėjo lytį, amžių, išsilavinimą, nekilnojamojo turto turėjimą, paskolos dydį, paskirtį ir pan., ką tik leidžia išfiltruoti platforma. Suprantama, kad 18 m. jaunuolis iš kaimo, su viduriniu išsilavinimu, turėjęs praeityje kelias laiku negrąžintas paskolas, tikrai bus rizikingesnis už 36 m. moterį su aukštuoju išsilavinimu, turinčią butą Vilniuje. Šios taktikos neigiama savybė yra tai, kad kažin ar pasiseks “apgauti” reitingų sistemą, kurią taiko pati platforma. Paprastai, jei asmuo turi vieną “geresnį” kriterijų, reiškia kitas bus blogesnis (ne veltui jam buvo skirtas atitinkamas reitingas, apimantis visus kriterijus). Todėl, jei nustatysite visus “gerus” kriterijus – pvz. nustačius C reitingą, vidutinio amžiaus moteriai su didesniu nei vidutiniu atlyginimu, turinčią aukštąjį išsilavinimą bei nekilnojamojo turto, imančią paskolą iki 3000 Eur, tokių paskolų greičiausiai bus viena į metus ir nėra garantijų, kad jums į ją pavyks suinvestuoti bent 10 Eur.
  6. Taktika, kai investuojama tik į maksimaliai saugias paskolas – užtikrintas atpirkimu (“buyback”), ar kitomis garantijomis, pvz. Paskolų klubo Užtikrinimo fondu, Savy Investuotojų fondu ir pan. Paskolų portfelis bus maksimaliai saugus (nors, kaip suprantate, 100% saugumo negali suteikti nei viena platforma), bet ir gaunama grąža bus nedidelė.

Pereiname prie taktikų, kai paskolos įsigyjamos ir (arba tik) antrinėje rinkoje. Tai kur kas sudėtingiau, nei investuoti pirminėje rinkoje. Pradedantiems investuotojams, kol jie neįgavo patirties, siūlytina antrinės rinkos vengti. Palikite tai labiau patyrusiems investuotojams! Nors antrinė rinka suteikia papildomą pasirinkimą, visada reikia įvertinti, kodėl ir už kokią kainą parduodama konkreti investicija. Galbūt jos pardavėjas žino daugiau nei jūs apie galimą defaultą, galbūt pelningoji investicijos dalis (palūkanų “grietinėlė”) jau išmokėta ir liko tik pagrindinė paskolos dalis, galbūt prašoma premija viršija gaunamą grąžą ir t.t. Kita vertus, patyręs investuotojas antrinėje rinkoje gali rasti pernelyg nuvertintų paskolų, kurios jam gali atnešti didesnę grąžą, nei įprastas investavimas, taigi tokios taktikos visiškai nurašyti negalime. Tačiau, dažniausiai, gerų paskolų pasirinkimas bus mažesnis, nuolatos reikės sekti rinkoje pasirodančius pasiūlymus, laikyti grynųjų pinigų atsargas, kurios nedirba (patiriamas “cashdrag”), o tai įtakoja bendrą portfelio pelningumą.

  1. .Antrinėje rinkoje galima pirkti nevėluojančias arba vos vėluojančias paskolas, tačiau tik tokias, kurios jau turi tam tikrą mokėjimo istoriją (pvz. 3-6 laiku ar tik šiek tiek vėluojant atliktas įmokas), kas leidžia įsitikinti paskolos gavėjo mokumu ir pastangomis laiku grąžinti paskolą. Tai papildomas kriterijus, kurio nėra perkant paskolas pirminėje rinkoje. Minusas – jos, atitinkamai, ir bus brangesnės už priminės rinkos paskolas (parduodamos su didele premija). Taigi, reikia gerai pasiskaičiuoti, ar tokia taktika atneš bent kiek didesnę grąžą nei perkant paprastas paskolas.
  2. Antrinėje rinkoje taip pat galima pirkti vėluojančias paskolas su nuolaida, tikintis, kad anksčiau ar vėliau jos bus grąžintos (išieškotos), taip uždirbant tiek iš nuolaidos, tiek iš palūkanų. Tai darant, svarbu įvertinti, ką konkrečiai gaunate ir į ką galite pretenduoti. Skirtingose platformose sąlygos esmingai skiriasi. Pavyzdžiui, Paskolų Klube defaultinusios paskolos grąžinamos taip pat kaip ir nevėluojančios, investuotojas turi teisę gauti visas priklausančias mokėti palūkanas, įskaitant netgi vėlavimo ir procesines palūkanas. Todėl net ir smarkiai vėluojančios paskolos nebus parduodamos labai pigiai (dažniausiai su 0 – -20%, retais atvejais iki -40% nuolaida). Tuo tarpu Bondoroje po paskolos defaulto investuotojas turi teisę atgauti tik pagrindinę sumą (bet ne palūkanas, kuriomis neva dengiamos išieškojimo išlaidos), todėl jų pardavimo kaina yra žymiai mažesnė – jos parduodamos su -50 – -90 % nuolaida.
  3. Investavimo vilkai antrinėje rinkoje perka netgi visiškai beviltiškas (negrąžinamas jau keletą metų, mirusių skolininkų ir pan.) paskolas su -90% nuolaida. Kaip nekeista, bent jau Bondoroje tokia taktika bent iš dalies pasiteisina (anksčiau ar vėliau dalis paskolų vis tik būna išieškomos, o kadangi jos būna įsigytos su didele nuolaida, investicijos atsiperka išieškojus bent vieną paskolą iš dešimties). Pastaruoju metu tokiu nuolaidų beveik ir nebeliko (arba tokios paskolos išperkamos labai greitai). 
  4. Mišri taktika, kai investicijos įsigyjamos pirminėje rinkoje ir tuoj pat parduodamos antrinėje. Kažin ar iš viso tokią taktiką galima laikyti investavimu (nes uždirbama ne iš uždirbamų palūkanų, bet iš skirtumo tarp kainų. Greičiau jau tai vadintina prekyba (“treidinimu”) ar spekuliavimu. Šiuo atveju investuotojas uždirba iš savo greitumo, gudrumo (reikia nuolat stebėti rinką, pirmam įsigyti paklausias paskolas, susikurti daug ir gerų automatinio investavimo profilių). Rimtesnės platformos stengiasi tokią prekybą riboti (pvz. draudžiant perparduoti įsigytą investiciją tam tikrą terminą). Ribojama todėl, kad tokia situacija atbaido naujus investuotojus, kurie mato tuščią, “išpirktą” pirminę rinką ir nenori pirkti antrinėje, kurioje paskolos parduodamos jau su nemažu antkainiu). Bet yra ir tokių, kurias tokia situacija tenkina (pavyzdžiui, Paskolų klubas, kuris už prekybą antrinėje rinkoje taiko nemažus mokesčius ir iš to uždirba, taigi kuo daugiau paskolų perparduodama, tuo naudingiau).

Galbūt kažkokios taktikos nepaminėjome? Rašykite komentaruose!

HeavyFinance ir LendSecured platformų palyginimas

Šiame įraše bandome palyginti dvi gana išskirtines platformas, kurios siūlo investuoti į žemės ūkio sritį. Abi platformos siūlo labai panašiai atrodantį produktą – sutelktines paskolas ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms, tačiau turi ir nemažai skirtumų, kuriuos pateikiame žemiau esančioje lentelėje.

HeavyFinance

Šalis, steigimo ir veiklos lokacija

Lietuva. Įmonė yra prižiūrima Lietuvos Banko.

Paskolos teikiamos Lietuvoje, Latvijoje, Bulgarijoje ir Portugalijoje.

Latvija. Įmonė yra prižiūrima Latvijos Banko.

Paskolos teikiamos tik Latvijoje, tačiau įmonė ketina aktyviai plėstis į Europą.

Mokėjimo įstaiga

Norint investuoti per šią platformą, reikia atsidaryti sąskaitą Payseroje. Nors tai yra nemokama, daliai investuotojų gali nepatikti papildomi rūpesčiai ir atsakomybė, susijusi su naujos banko sąskaitos turėjimu, priežiūra.

Pliusas – pinigai, esantys Paysera sąskaitoje, “matomi” platformoje iš karto, juos nedelsiant galima panaudoti investavimui.

Mokėjimai vykdomi per LemonWay. Lemonway yra mokėjimo paslaugų teikėjas, kuris užtikrina efektyvų ir saugų investuotojų lėšų saugojimą ir mokėjimo operacijų atlikimą. Lemonway yra reguliuojamas ACPR – Prancūzijos banko nuo 2012 metų.

Tačiau lėšos į investuotojo sąskaitą įskaitomos ne greičiau kaip kitą darbo dieną, taigi, nėra galimybės norimą investiciją įsigyti iš karto, jei nėra pinigų balanse.

Paskolos

Paskolos teikiamos daugiausia ūkininkams, kartais – įmonėms. Paskolų suma maždaug 10-100 tūkstančių eurų, trukmė – 12-36 mėn.

Minimali investavimo suma – 100 Eur.

Paskolos teikiamos daugiausia žemės ūkio bendrovėms, paskolos suma sudaro maždaug 10-50 tūkstančių eurų, trukmė – 4-24 mėn.

Minimali investicijos suma – 50  Eur (antrinėje rinkoje – neribojama).

Garantijos

Turto (žemės, sunkiosios technikos įkeitimas) įkeitimas. Taip pat teikiamos ir asmenine garantija (be turto įkeitimo) užtikrintos paskolos su 1-2 procentais didesnėmis palūkanomis.

Platforma pasižymi gana aukštu paskolos ir įkeičiamo turto vertės santykiu (LTV), kuris siekia 60-80 %.

 

Nekilnojamojo turto (žemės, statinių), kito turto (technikos, derliaus) įkeitimas.

Palankus LTV, kuris sudaro apie 20-50 %.

Antrinė rinka

Yra, tačiau pasirinkimas ne itin didelis, daugiausia parduodamos paskolos su vėluojančiais mokėjimais ir didoka premija (mokesčiu pardavėjui).

 

Didelis pasirinkimas, galima rinktis investuojamą sumą, nėra jokių papildomų mokesčių. Puikus įrankis paskolų portfelio diversifikavimui investavimo pradžioje.

Sąsaja

Gana komplikuota portfelio peržiūra, sunku susigaudyti investavimo apžvalgoje, rasti vėluojančias paskolas, neskelbiami pelningumo rodikliai (XIRR, ROI), nepateikiama grafinė portfelio apžvalga (pvz. vėlavimų pagal dienas procentas, investicijų paskirstymas pagal šalis ir kitus rodiklius).

 

Portfelio apžvalga šiek tiek paprastesnė ir aiškesnė, tačiau joje taip pat trūksta grafikos ir rodiklių.